Ištvermingiausios Baltijos šalių čiauškutės

Kovo pabaigoje Druskininkuose čiauškėjo ne tik pavasariu besidžiaugiantys paukščiai, bet ir dvi geriausios Baltijos šalių maratonininkės – latvė Jelena Prokopčiuka ir lietuvė Živilė Balčiūnaitė.

„Dvi čiauškutės. Kai išeina pabėgioti į miškelį, iš toli girdėti jų balsas“, – juokiasi Jelenos vyras Aleksandras Prokopčiukas, kuriam iki šiol priklauso 1995 m. pasiektas Latvijos maratono rekordas (2 val. 15 min. 56 sek.).

Į Druskininkus savaitei pailsėti tituluočiausią ir garsiausią Latvijos bėgikę pakvietė Živilė. „Stovyklaudama Portugalijoje susitikau Jeleną ir pasiūlau atvažiuoti į Druskininkus“, – pasakoja ištvermingiausia mūsų bėgikė.

Druskininkuose abi bėgikės daugiau ilsėjosi nei liejo prakaitą varginančiose treniruotėse. „Pirmą kartą su vyru pailsėjome kaip tikri kurorto svečiai. Į Druskininkus atvažiavome pirmą kartą. Mums labai patiko. Laiko vartytis lovoje nebuvo – įvairios procedūros, masažai, bėgiojimas miškeliuose. Buvome nuvažiavę į Trakus, ragavome kibinų. Nuostabi savaitė, – džiaugėsi puikiu poilsiu Jelena. – Neabejoju, kad grįšime į Druskininkus.“

Živilė ir Jelena viena kitą pažįsta nuo vaikystės, kai susitikdavo varžybose, tačiau iki šių metų pradžios artimai nebendraudavo. „Draugėmis negalėjome vadintis. Tačiau šių metų pradžioje susitikome Portugalijoje ir radome bendrą kalbą. Atsirado daug bendrų sąlyčio taškų. Su Živile labai lengva bendrauti. Dabar jau galiu pasakyti, kad viena kitą suprantame iš pusės žodžio“, – sako Jelena.

Dvi bėgikės viena nuo kitos neslepia ir treniruočių metodikos. „Taip, bėgimo takelyje mes konkurentės, bet kam slapukauti – apsiauni batelius ir išsiaiškini, kuri greitesnė. Maratonininkai kovoja korektiškai. Negirdėjau, kad būtų kokių nors priešpriešų“, – apie konkurenciją kalba J. Prokopčiuka.
Jelena, kuriai priklauso ne vienas Latvijos ilgų nuotolių bėgimo rekordas, prisipažįsta, kad karjeros pradžioje ji net negalvojo apie maratoną. „Išbandyti jėgas maratone paskatino vyras“, – sako Jelena.

„Turime tradiciją prieš Naujuosius metus įveikti maratono distanciją. Įkalbinau kartu bėgti Jeleną ir tada pastebėjau, kad ji gali greitai įveikti maratono distanciją“, – prisimena Aleksandras, kuris jau baigė bėgiko karjerą, o dabar padeda žmonai rengtis varžyboms.



Jelena jau pirmame savo maratone pasiekė puikų rezultatą. 2002 m. bėgdama Paryžiaus maratone 42 km 195 m distanciją įveikė per 2 val. 28 min. 36 sek. „Pirmą kartą padėjau Jelenai įveikti distanciją ir ji mane aplenkė“, – prisimena žmonos debiutą Aleksandras. 

Po trejų metų Osakos maratone bėgikė ne tik tapo nugalėtoja, bet ir pasiekė įspūdingą rezultatą – 2 val. 22 min. 56 sek. Tai nėra vienintelis kartas, kai latvė lipo ant prestižinių maratonų prizininkų pakylos. Niujorko maratone Jelena du kartus tapo nugalėtoja, kartą buvo trečia, o Bostono maratone du kartus buvo antra.

„Šios pergalės priklauso ne man vienai. Jas man padėjo pasiekti vyras ir treniruotes planuojantis mano treneris, – nuopelnais dalijasi Jelena. – Džiaugiuosi, kad mano vyras buvo bėgikas. Jis neleido man kartoti jo padarytų klaidų.“

Nors ir ne tauriųjų metalų spalvų, bet ryškūs įrašai Jelenos karjeroje iš olimpinių žaidynių. 1996 m. Atlantoje 5 000 m distancijoje ji buvo 13-a (15:15,00), 2000 m. Sidnėjuje 5 000 m bėgimo varžybose užėmė 9 vietą (14:55,46), 10 000 m – 13 vietą (36:21,59), 2004 m. Atėnuose 10 000 m bėgimo finale finišavo septinta.

Pekino olimpines žaidynes dėl sau nepalankių klimato sąlygų nusprendusi praleisti Jelena dabar galvoja apie Londono olimpines žaidynes. „Kokios vietos tikiuosi? Nežinau. Prieš varžybas niekada nekalbu apie galimybes užimti pirmą, antrą ar trečią vietą. Juk negaliu vertinti, kaip pasirengusios varžovės. Galiu pasakyti tik tai, kokį rezultatą tikiuosi pasiekti, –– pasinerti į prognozes nelinkusi bėgikė. – Tikrai neliūdėsiu, jei man nepavyks tapti olimpine čempione ar iškovoti olimpinių žaidynių medalį. Per karjerą jau daug pasiekiau ir tuo džiaugiuosi. Jei pavyks daugiau, būsiu laiminga. Jei ne – neliesiu ašarų.“

Kol kas Jelena nežino, kokioje distancijoje sieks dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. „Gal 10 000 m bėgimo rungtyje, gal maratone, o jei į žaidynių programą bus įtrauktas pusės maratono bėgimas – gal ten reikės išbandyti jėgas“, – sako Jelena.

Nesiskundžia ji ir dėl sumažėjusio finansavimo pasirengimui olimpinėms žaidynėms. „Pajutome krizės padarinius, bet dėl to nesijaudinu. Kiek skiria, tiek gerai. Ačiū vien jau už tai, kad davė. Aišku, kitų sporto šakų atstovams liūdniau, o mes, reikalui esant, galime skirti varžybose užsidirbtų lėšų treniruočių stovykloms.“