Lietuva nepasidavė: D. Rimšaitė išgirdo „ne“

Išimties nesuteikė
 
49 balsai už tai, kad neleisti D. Rimšaitei dalyvuti Londono žaidynėse, 7 susilaikę ir vienas prieš. Taip "Karolinos" viešbučio konferencijų salėjebaigėsi daug aistrų kėlęs balsavimas.

Tad 2010 m. pabaigoje į Rusiją pasprukusiai ir šios šalies pasą gavusiai neleista išimties tvarka dalyvauti 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse ir atstovauti savo naujajai tėvynei. Rusijos garbę ji galės ginti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Galutinis spendimas yra toks:
 
„Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinė asamblėja , išklausiusi LTOK pezidento Artūro Poviliūno pranešimą ir LTOK narių pasisakymus, vadovaudomiesi Tarptautinio olimpinio komiteto“Olimpinės chartijos“ 5 dalies „Olimpinės žaidynės“ 42 taisyklės „Dalyvių pilietybė“ išaiškinimu, nutaria:
Neleisti XXIX olimpiados žaidynių dalyvei, Lietuvos olimpinės rinktinės narei, penkiakovininkei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijos olimpinei rinktinei XXX olimpiados žaidynėse Londone.“
Balsavime, kuris buvo atviras, galėjo dalyvauti tik LTOK Vykdomojo komiteto nariai ir federacijų, kurių sporto šakos yra olimpinių žaidynių programoje, atstovai.

Pagal Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą - Olimpinę chartiją - olimpinėse žaidynėse atstovauti kitai valstybei galima tik praėjus ne mažiau trejiems metams po paskutiniojo starto savo buvusios šalies rinktinėje. Sutikus šalių olimpiniams komitetams ir Tarptautinei federacijai, Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas gali šį terminą sutrumpinti arba visai panaikinti.

D. Rimšaitė, kuriai šį sekmadienį sukaks 24-eri, į Rusiją išvyko 2010 metų gruodį. Sportininkė tarptautinėse varžybose Rusijos rinktinės marškinėlius vilki nuo praėjusių metų balandžio. D. Rimšaitė kol kas dar nėra iškovojusi kelialapio į Londono olimpines žaidynes.

Buvusi Lietuvos atletė 2008 ir 2009 metais iškovojo pasaulio taurę, 2010 metų pasaulio čempionate pelnė sidabrą, o Europos pirmenybėse - bronzą. Pekino olimpinėse žaidynėse Donata užėmė 13-ąją vietą.

LŠPF vadovas grasino atsistatydinsiąs

Ketvirtadienį LTOK gavo Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos generalinės sekretorės pasirašytą laišką, kuriame prašoma D. Rimšaitei dalyvauti LTOK Generalinės asamblėjos posėdyje. LTOK Vykdomasis komitetas atmetė šį prašymą. Vėliau LTOK sulaukė pačios D. Rimšaitės laiško, kuriame ji pažymėjo, jog LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje negalės asmeniškai paprašyti "išspręsti šį klausimą iš žmogiškosios pozicijos", nes dalyvaus sveikatos patikrinime. Tačiau sportininkė atvyko į sesiją. LTOK Generalinė asamblėja leido jai dalyvauti.

A. Poviliūnas trumpai supažindino su įvykių, susijusių su D. Rimšaitės išvykimu į Rusiją, chronologija ir pažymėjo, jog jis sulaukė labai daug laiškų, kuriuose penkiakovininkės elgesys nepateisinamas. "Man tai labai skaudus atvejis. Ir kaip sporto žmogui, ir kaip lietuviui. Jos poelgio nenoriu komentuoti. Net nėra ką sakyti. Ar pateisinu? Tikrai ne", - A. Poviliūnas citavo Prezidentą Valdą Adamkų.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidentas Viktoras Majauskas pažymėjo, kad į Rusiją pabėgusi sportininkė apgavo ne tik savo trenerį, Federaciją, LTOK, bet ir Prezidentę, kuri įteikė jai Šlovės ordiną. Anot V. Majausko, D. Rimšaitė pamynė sporto, olimpizmo prasmę. Jei LTOK Generalinė asamblėja būtų leidusi D. Rimšaitei Londono olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai, tai V. Majauskas būtų atsistatydinęs iš LŠPF prezidento pareigų.

"Nevadinčiau Donatos išdavike. Nematau čia baisios tragedijos. Turbūt dauguma pritars, jog visus sukiršino, užgavo bei sukėlė daugybę diskusijų ne pačio poelgio esmė, o forma. Tas išvykimas daugiau buvo panašesnis į pabėgimą, pirkimą - pardavimą. Tai iki šio momento tebesiremia stipriojo teise. Jeigu mes leisime D. Rimšaitei startuoti Londono olimpinėse žaidynėse, nugalės ne Olimpinė chartija, o stiprusis. Aš linkiu jai sėkmės kitose olimpinėse žaidynėse ir balsuosiu prieš", - teigė olimpinė čempionė šaulė Daina Gudzinevičiūtė.



Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis pabrėžė, kad D. Rimšaitė, išvykdama iš Lietuvos, parodė, jog mūsų šalies sporto sistemoje nėra viskas gerai. "Ar mes padarėme viską, kad mūsų sportininkai būtų įvertinti taip, kaip jie yra nusipelnę? - klausė E. Skrabulis. - Donata išvyko, pasirinko labai skausmingą mums visiems ir sau pačiai kelią. Tačiau ji įmetė akmenuką į tvenkinį, kuriame vanduo yra šiek tiek užsistovėjęs. Dabar mūsų tikslas, savikritiškai pažiūrėti, ką mes turime padaryti, kad ateityje išvengtume panašių atvejų. Turime pakovoti už Lietuvos sportą taip, kaip kovoja mūsų geriausi sportininkai pasaulio arenose".

"Meilė – stipri galia"

D. Rimšaitė, kreipdamasi į Generalinės asamblėją, sakė, kad labai daug sesijoje pasakytų žodžių apie ją yra netiesa. Sportininkė tvirtino, kad ją į Rusiją nuvedė meilė draugui:

"Norėčiau pabrėžti, kad išvykau iš Lietuvos dėl asmeninių priežasčių. Aš myliu žmogų, su kuriuo gyvenu. Ir maniau, kad tuo metu tai buvo svarbiausia ir teisingiausia, kalbėjo D. Rimšaitė. - Taip, aš esu sportininkė, bet ir esu žmogus, o pirmiausia - moteris. Jaunos moters gyvenimo tikslas yra šeima. Manau, kad tai yra pati didžiausia vertybė. Skaudu, kad užsitraukiau savo krašto nemalonę. Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai sportininkai atstovauja kitoms šalims. Jie nėra smerkiami. Aš neatsisakiau Lietuvos pilietybės, nepakeičiau savo vardo. Kokiai šaliai beatstovaučiau, vis tiek skambės mano vardas. Visi žinos, kad esu Donata Rimšaitė, kilusi iš Lietuvos. Čia yra mano kraštas, mano šaknys. Aš niekada neatsisakiau savo šaknų. Artimiausi mano žmonės žino, kad labai ilgiuosi savo namų ir labai myliu savo šalį. Tačiau sutikite, meilė žmogui yra labai stipri galia".

D. Rimšaitės per balsavimą salėje nebebuvo.

Rusai pyksta

Rusijoje šis Asamblėjos sprendimas sukėlė neigiamą reakciją. Kaimyninės šalies žiniasklaida kokios nors pozicijos neišreiškė, tačiau interneto komentaruose po žinutėmis apie lietuvių sprendimą buvo daug j į smerkiančių, o neretai ir šovinistinių pasisakymų.

Lietuviai juose vadinami ir kaimiečiais, ir niekšais, ir šunimis.

Prisimenami ir 1990-ieji metai, kai atkūrus šalies Nepriklausomybę, Lietuvos sporto komandos pasitraukė iš SSRS pirmenybių, o sportininkai – iš rinktinių, kalbama, kad D. Rimšaitės atvejis – panašus iššūkis rusams.
Kai kurie skaitytojai net siūlo už tokį sprendimą paleisti į Lietuvą kovines raketas.

Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viačeslavas Aminovas buvo šiek tiek diplomatiškesnis, negu interneto komentatoriai. Tačiau kalbėdamas „Rossija 2“ TV kanalui jis nesusilaikė nuo grasinimų LTOK skundais ir žadėjo savo šalies politikų spaudimą tarptautinėms sporto organizacijoms. Jis sakė, kad Asamblėjos sprendimas netaikyti D. Rimšaitei išimties buvo netikėtas ir piktinantis:

„Mes ne tik nustebę, mes labai pasipiktinę. Ir darysim staigius atsakomuosius žingsnius. Visa Asamblėja buvo sukurta melu. Joje buvo tiesiog melas ir antirusiška politinė tematika, savo sportininkų ir trenerių gąsdinimas, jog jei jie išdrįs išvykti gyventi ir dirbti į Rusiją, tai jų lauks tokia pati bausmė.“

RŠPF vadovas piktinosi ir tuo, kad Asamblėja neįleido į savo posėdį jo emisaro olimpinio čempiono Dmitrijaus   Svatkovskio:

„Jie iš pradžių pasiūlė mums atvažiuoti ir aš tenai pasiunčiau D.Svatkovskį, kad jis kartu su Donata kalbėtų jų šiandieniniame posėdyje. Jie atsisakė įsileisti D. Svatkovskį į posėdžio salę, neleidę jam peržengti slenksčio.“
Nevengė V. Aminovas ir kalbėti netiesą:

„Peržengti slenkstį leido Donatą, tačiau į posėdžio salę jos neįleido. Nors ji paruošė pilnavertę kalbą, neleido jai kalbėti.“

Anot ruso sporto funkcionieriaus, pagalbą RŠPF D. Rimšaitės klausimu pažadėjo Rusijos olimpinis komitetas ir šalies sporto ministras.

„Pažeista sportinė etika, teisės etika. Kalbėjau ir su Olimpinio komiteto prezidentu Aleksandru Žukovu ir su sporto ministru Vitalijumi Mutko. Visi jie tvirtino, kad Rusija ir sporto ir politiniame ir vyriausybės lygmenyje aktyviai palaikys mūsų kreipimąsi į IOC ir tuo atveju, jei mes kreipsimės į Lozanos sporto tribunolą. Aš pirmadienį surengsiu pasitarimą, iškviesiu ekspertus, specialistus ir mes nuspręsime, kaip elgtis mūsų federacijai, ir mums asmeniškai pono A. Poviliūno atžvilgiu,“ – sakė V. Aminovas.