Trūksta ir trenerių, ir žaidėjų

LTF prezidentas Marius Vasiliauskas laikraščiui "Sportas" prisipažino, kad jei būtų sudaryti Lietuvos vyrų tinklinio rinktinė, jam tektų ilgai svarstyti, ką skirti nacionalinės komandos treneriu.

M. Vasiliauskas mintimis pasidalijo po "Sporto" Didžiosios taurės lemiamų varžybų Raseiniuose:

"Raseiniuose žaidė gana stiprios keturios komandos, kurių gretose – jauni tinklininkai. Jie tobulėja ir, laikui bėgant, meistriškumas gali labiau kilti. Patiko kai kurie komandų žaidėjai. Šiauliečių gretose rungtyniauja perspektyvus 16-metis raseiniškis Arnas Rumševičius, neblogų jaunų tinklininkų turi VGTU komanda.

Raseiniuose matėme ne visus pajėgiausius Lietuvos tinklininkus. Keli mūsų žaidėjai atstovauja užsienio klubams. Vienoje geroje Austrijos komandoje žaidžia pasaulio jaunių paplūdimio čempionas šiaulietis Arvydas Mišeikis, kuriam tenka patirties semtis ir rungtyniaujant Europos šalių čempionų taurės turnyre. Prieš tai jis žaidė Rumunijoje. Šis šiaulietis – vienas tų, kurie galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei. Tačiau kiti žaidėjai – dar žemo lygio, su jais reikėtų daug dirbti. Jeigu mūsų talentingas jaunimas rimtai dirbs, viliuosi, kad galėsime sudaryti pajėgią Lietuvos vyrų rinktinę.

Neturime tiek daug trenerių, galinčių ugdyti aukščiausio lygio komandas. Jie dažniausiai viską nori padaryti patys, todėl kiekvienai ekipai būdingas savas žaidimo braižas. Būtų kur kas daugiau naudos, jeigu treneriai tarpusavyje pabendrautų, pasidalytų patirtimi, tada ir komandų lygis, manau, kiltų, gal tada žaistume su daugiau užsienio klubų.

Jeigu būtų sudaryta Lietuvos vyrų rinktinė, ką skirčiau jos vyriausiuoju treneriu? Turime prityrusį VGTU trenerį Joną Adomaitį. Jis kitados buvo puikus jungiantysis žaidėjas, o ir dabar randa šios pozicijos ir pirmo tempo žaidėjų bei su jais sėkmingai dirba. Tai – šio trenerio stipriosios savybės. Antros vietos laimėtojai šiauliečiai turi Aivarą Strockį. Šis treneris nemažai išmano gynybos, antro tempo puolėjų ir fizinio parengimo ypatumus, bet jam sunkiau sekasi dirbti su pirmo tempo tinklininkais. Jeigu šie du treneriai sukurtų kokį nors bendrą projektą, manau, jų treniruojama komanda būtų gerokai stipresnė, negu dabar jų atskirai vadovaujamos ekipos.



LTF dabar daugiau dėmesio skiria mūsų jaunimui. Kadangi treniruoju ir paplūdimio tinklinio merginas, esu pasirengęs padėti Lietuvos salių merginų rinktinei, kuri rengiasi Europos jaunių čempionato atrankos turnyrui, vyksiančiam balandžio mėnesį. Tačiau nežinau, ar rinktinės treneriai to norės. Jaunių vaikinų komandai, sudarytai daugiausia iš šiauliečių, nors dar yra vienas vilnietis ir du kelmiškiai, bandys pagelbėti mano kovų bendražygis Tadas Donėla.

Daug kas manęs klausia, ar iš Lietuvos tinklinio žemėlapio neišnyko mano treniruojama Vilniaus „Oklikema“, kurioje ir pats žaidžiau jungiančiuoju tinklininku. Mes daug kartų tapome Lietuvos čempionais, laimėjome „Sporto“ taurę. Taip, dabar komandos nebėra.

Man skauda kelį, todėl su Dariumi Čerka dalyvaujame senjorų varžybose, savo amžiaus grupėje tapome Europos čempionais. T. Donėlai prieš metus buvo atlikta sudėtinga kojos operacija, Haroldas Čyvas rungtyniauja ir dirba treneriu Vokietijoje, jo brolis Henrikas dirba Anglijoje, o Kęstutis Saulis – Maltoje. Negaliu sakyti, kad ši komanda išnyko iš tinklinio žemėlapio. Ateityje bus matyti, daug kas priklausys nuo to, kaip seksis mūsų įmonei.

Reikia treniruoti paplūdimio tinklininkus, iš kurių galima greičiau sulaukti rezultatų, ir salės jaunuosius tinklininkus, tikintis, kad iš jų išaugs perspektyvūs žaidėjai. Apie suaugusiųjų komandas – manau, kad mūsų pagrindinis uždavinys – varžybas padaryti matomas ir komerciškai patrauklias. Jeigu mums pavyks susitarti su didžiųjų arenų šeimininkais, tai jose per vieną dieną planuojame surengti Lietuvos moterų ir vyrų čempionato finalines varžybas dėl 1–3 vietų. Vyktų ketverios rungtynės, būtų parengta kokia nors programa."